- sužvarbimas
- sužvarbìmas sm. (2) → sužvarbti 1: Nejučiomis sugaudavo norą kažką padaryti, nuveikti, netgi kažkaip nubausti save – vėjuotą naktį išeiti į lauką ir iki visiško sužvarbimo ar kvaitulio galvoje stebėti J.Mik. \ žvarbimas; nužvarbimas; sužvarbimas
Dictionary of the Lithuanian Language.